Sausio 21 d. (penktadienį) 19 val.

Misija

The Mission (1986)

Bernardinų bažnyčios senojoje zakristijoje

(Maironio g. 10)

Režisierius Roland Joffé
Vaidina: Robert De Niro, Jeremy Irons, Ray McAnally, Aidan Quinn, Cherie Lunghi ir k.t.
Filmo trukmė 126 min.

Misija (angl. The Mission) – 1986 m. britų istorinis filmas apie jėzuitų misijas Pietų Amerikoje. Filmą sukūrė Robert Bolt, režisavo Roland Joffé, muziką sukūrė garsus italų kompozitorius Ennio Morricone (garso takelis užėmė 23 vietą AFI filmų garso takelių šimtuke). Laimėjo oskarą ir auksinę palmės šakelę už kinematografiją ir buvo nominuotas dar eilei apdovanojimų.

Filmas vaizduoja XVIII a. vidurį Pietų Amerikoje, jėzuitų misionierių veiklą gvaranių žemėse. Suiužetas sukasi apie tėvą Gabrielį, kuris iškeliauja į džiungles steigti naujos misijos ir versti indėnus į krikščionybę. Prie jo vėliau prisideda Rodrigo Mendoza – portugalų vergų pirklys, nužudęs savo brolį ir bandydamas atpirkti savo nuodėmę.Jėzuitai bando apginti gvaranius nuo portugalų kolonistų, kurie pagal Madrido sutartį siekia perimti dalį misijų ir paimti indėnus į vergiją. Reikalų išsaiškinti atsiunčiamas Vatikano emisaras Altamiranas. Jis keliauja po misijas ir gėrisi jų klestėjimu, tačiau pasiduoda kolonistų spaudimui bei liepia iškeldinti visas misijas aukščiau krioklio.Gvaraniai nesutinka apleisti savo žemių, todėl juos iškeldinti atvyksta jugtinės ispanų-portugalų pajėgos. Broliai Rodrigas ir Fyldingas kartu su indėnais ruošiasi priešintis jėga, tuo tarpu Gabrielis su vaikais ir moterimis surengia komuniją. Kolonizatoriai įveikia ginkluotą pasipriešinimą, nužudo abu jėzuitus. Toliau jie ugnimi ir patrankomis atakuoja taikiai besimeldžiančius žmones, nušauna tėvą Gabrielį.Kardinolas suabejoja ar tokios žudynės buvo būtinos, tačiau portugalų ir ispanų didikai tai pateisina.

Istoriniai faktai

Filmas remiasi istoriniais faktais apie po Madrido sutarties įvykusį misijų perkelimą ir kilusį Gvaranių karą. Kardinolas Altamiranas atitinka Andalūzijos jėzuitų tėvą Luis Altamirano, kuris 1752 m. jėzuitų ordino vadovo Ignacio Visconti buvo atsiųstas į Paragvajų, kad perkeltų misijas. Jis prižiūrėjo misijų, esančių į rytus nuo Urugvajaus upės perkėlimą. Kaip kompensaciją, ispanai 30 tūkstančių indėnų pažadėjo 4000 pesų už jų žemes (kurios buvo vertos 7-16 mln. pesų). Filme vaizduojamas 1641 m. Mbobore mūšis, kai jėzuitų apginkluoti indėnai bandė sustabdyti kolonistus.

Gruodžio 3 d. (penktadienį) 19 val.

Pont-Neuf meilužiai

Les amants du Pont-Neuf (1991)

Bernardinų bažnyčios senojoje zakristijoje
(Maironio g. 10)

Režisierius: Leos Carax
Vaidina: Juliette Binoche, Denis Lavant, Klaus-Michael Grüber, Edith Scob, Georges Aperghis ir k.t.
Filmo trukmė 125 min.

Apdovanotas:
 1992 Europos kino akademijos (EFA) prizai už geriausią moters vaidmenį, už geriausią operatoriaus darbą, už geriausią montažą.

Seniausias Paryžiaus tiltas, paradoksaliai pavadintas Pont Neuf (Naujuoju tiltu). Tiltas uždarytas, vyksta remonto darbai. Tačiau toje uždaroje, atskirtoje nuo viso miesto keistoje erdvėje gyvena žmonės. Bėgantys nuo savęs ar nuo visuomenės. Ten ir susitinka Alekas, klošaras, kartais rengiantis ugnies pasirodymus gatvėje, ir Mišelė, ankanti dailininkė iš pasiturinčios šeimos. Prasideda jų meilės istorija. Graži, žiauri, poetiška, kupina skausmo, kančios, vienatvės, nevilties ir tikėjimo, kad vis dėl to viskas baigsis gerai.

„Pont-Neuf meilužiai“ buvo filmuojami neįtikėtinai sudėtingomis aplinkybėmis. Prancūzijos Pietuose teko pastatyti tikslią tilto ir viso jo rajono kopiją, nes užsitęsus filmavimui tikrasis tilto remontas baigėsi. Taip išaugus filmo biudžetui, kelis kartus bankrutavo ir keitėsi filmo prodiuseriai. Pagrindinis aktorius D. Lavant’as susilaužė koją. Kai po trijų metų filmas pagaliau pasiekė kino ekranus, jį ištiko komercinė nesėkmė.

Leos Caraxas (Alexandre’as Dupontas, g. 1960, Siurene, Prancūzijoje) – prancūzų kino režisierius. Viena paslaptingiausių figūrų Prancūzijos kine, kurio retai sukuriamų filmų labai laukiama. Po ryškaus debiuto pilno metražo vaidybinės juostos „Boy meets girl“ (1984) pasirodė filmai „Blogas kraujas“ (1986), „Pont-Neuf meilužiai“ (1991), „Pola X“ (1999) bei keletas trumpų juostų.

„Mano pasaulis“ – visada chaosas, idėjos, vaizdiniai, atsirandantys nežinia iš kur, kodėl ir kada. Aš nebetikiu kinu taip, kaip kažkada tikėjau. Filmai nekeičia pasaulio. Bet aš vis dar tikiu, kad jie gali pakeisti „mūsų pasaulį“ – taip, kaip mes jį suvokiame, kaip kovojame už jį arba prieš jį“, – sako L. Caraxas.

Lapkričio 19 d. (penktadienį) 19 val.

„Atgal į gamtą“

Into the Wild (2007 m.)

Bernardinų bažnyčios senojoje zakristijoje
(Maironio g. 10)

Režisierius: Sean Penn
Vaidina: Emile Hirsch, Marcia Gay Harden, William Hurt, Jena Malone, Brian H. Dierker ir k.t.
Filmo trukmė 148 min.

22-ejų metų koledžo absolventui Kristoferiui Makandelsui (aktorius Emile’is Hirschas) prieš akis – daug žadanti ateitis. Tačiau užuot iš karto puolęs naudotis jos teikiamais privalumais, vaikinas nusprendžia leistis į nežinomybę ieškoti nuotykių. Visa tai, kas jam nutinka šioje kelionėje, pakeičia vaikino pasaulį, požiūrį, svajones… Iš naivaus idealisto, trokštančio patirti kažką didingo, jis tampa tragiška figūra, bandančia surasti pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos. Savo kelionėje Kristoferis sutinka pačių įvairiausių žmonių, atspindinčių visas Amerikos visuomenės puses. Godžiai sugeriantis visus naujus įspūdžius, vaikinas šioje kelionėje į tiesą ir laimę pamažu susikuria naują savo vidinį pasaulį.

Aktorius Seanas Pennas vėl atsisėdo į režisieriaus kėdę ir šįkart į didįjį ekraną perkėlė Jono Krakauerio to paties pavadinimo kelionių romaną, Jungtinėse Valstijose tapusį bestseleriu ir noriai skaitomą jau kelių amerikiečių kartų.

Spalio 15 d. (penktadienį) 19 val.

„Ateities laboratorijos“

apie sėkmingas Vokietijos mokyklas

Socialino centro patalpose (Maironio g. 10)

Režisierius Reinhardo Kahlo

Filmą pristatys Andreas Rodenbeck (švietimo ekspertas)

Filmo trukmė 115 min.
Vokiečių kalba su lietuviškais subtitrais

Galimybę pamatyti šį filmą suteikė

„Mane sužavėjo vaikų portretai: ir filmo kadrai, ir jų komentarai tiesiog genialūs. Šis filmas vertas įeiti į pedagogikos istoriją“.

Hartmutas fon Hentigas, pedagogikos profesorius emeritas, Bielefeldo eksperimentinės mokyklos įkūrėjas.

„Verkti norisi, matant, kaip mokyklos galėtų tapti gyvybingomis gyvenimo erdvėmis, ir kad mūsų vaikai vis dar daug ko netenka“.

Matthias Horxas, ateities raidos ir perspektyvių krypčių tyrinėtojas

Įspūdingas Einhardo Kahlso filmas apie sėkmingas Vokietijos mokyklas. Iš daugiau nei 200 valandų medžiagos, nufilmuotos pamokų metu klasėse ir kitose mokyklos erdvėse su mokytojais, mokiniais ir tėvais, o taip pat diskutuojant su mokslininkais, filmo kūrėjas ir žurnalistas sumontavo ateities viziją, kai kuriose mokyklose jau seniai tapusią realybe. Filme pristatoma Bodensee mokykla Friedrichshafene, Jenaplan mokykla Jenoje, Klosterschule gimnazija Hamburge ir kitos mokyklos tarp Herteno, Potsdamo ir Bremeno. Jose netradiciškai traktuojama mokymosi erdvė ir laikas. Jos yra tapę „ateities laboratorijomis“.

Birželio 10 d. (ketvirtadienį) 19 val.

Dokumentinis filmas

„Beržoras“ (2010 m.)

Bernardinų socialinio centro patalpose (Maironio g. 10)

Režisierius: Justinas Lingys
Filmo trukmė: 59 min.

Per ilgus šimtmečius Beržoro apylinkėse gyvenę ir dirbę žmonės įdvasino savo žemę. 1759 metais  Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius, gavęs vyskupo sutikimą Beržore pradėjo kurti 14 stočių Kristaus kančios Kryžiaus kelią. Bernardinų provinciolui  Pranciškui Samovičiui pritariant, medinės Beržoro koplyčios buvo pašventintos 1760m. Iš popiežiaus Benedikto XIV gavus atskirą leidimą atlaidams, maldininkams, lankantiems Beržoro Kryžiaus kelią, buvo suteikti atlaidai. Žinia apie Beržoro Kryžiaus kelią ir atlaidus  greitai pasklido tarp tikinčiųjų. Viskas tapo gyva ir artima, atrodo amžina ir visur.  Vaikščiojant po Beržorą ir jo apylinkęs, įsiklausius į  gaubiančią ramybę,  pavargusi žmogus siela nurimsta, nuščiūva ir jaučia kaip viskas aplinkui šlovina Kūrėjo didybę.

Filme informacija ir prisiminimais dalijasi:

br. Astijus Kungys OFM
prof. habil. Dr. Alfonsas Motuzas
dailėtyrininkė Asta Giniūnienė
kun. Saulius Katkus
tautodailininkas Vytas Jaugėla
tautodailininkas Antanas Vaškys
tapytojas Valdas Simutis
Paulius Šatkauskas
Janina Vitkienė-Laučytė
Petronėlė-Irena Dumbriezienė-Gužauskaitė
Justina Kvašinskienė-Steponavičiūtė

Birželio 4 d. (penktadienį) 19 val.

„Atgaila“

Monanieba (1984)

Bernardinų senojoje zakristijoje (Maironio g. 10)

Režisierius: Tengiz Abuladze
Vaidina: Makharadze, Avtandil, Botsvadze, Zeinab, Abuladze, Ketevan ir kt.
Filmo trukmė: 153 min.

Gegužės 21 d. (penktadienį) 19 val.

„Stalkeris“

Stalker (1979)

Bernardinų senojoje zakristijoje (Maironio g. 10)

Režisierius: Andrejus Tarkovskis
Vaidina: Aleksandr Kajdanovsky, Alisa Frejndlikh, Anatoli Solonitsyn, Nikolai Grinko, Natasha Abramova ir kt.
Filmo trukmė: 163 min.

Gegužės 7 d. (penktadienį) 19 val.

„Veidrodis“

Zerkalo (1975)

Bernardinų senojoje zakristijoje (Maironio g. 10)

Režisierius: Andrejus Tarkovskis
Vaidina: Margarita Terekhova, Ignat Daniltsev, Larisa Tarkovskaya, Alla Demidova, Anatoli Solonitsyn ir kt.
Filmo trukmė: 108 min.

Poetinis filmas, atskleidžiantis kūrėjo vidinį gyvenimą, kuris yra neatskiriamas nuo gamtos, tėvynės istorijos, sudėtingų santykių su tėvais. Filme skaitomos režisieriau tėvo Arsenijaus Tarkovskio eilės.

Balandžio 23 d. (penktadienį) 19 val.

„Andrejus Rubliovas“

Andrey Rublyov (1966)

Bernardinų senojoje zakristijoje (Maironio g. 10)

Režisierius: Andrejus Tarkovskis
Vaidina: Anatoli Solonitsyn, Ivan Lapikov, Nikolai Grinko, Nikolai Sergeyev, Irma Raush ir kt.
Filmo trukmė: 165 min.

Balandžio 9 d. (penktadienį) 19 val.

„Mamma Roma“

Mamma Roma (1962)

Bernardinų senojoje zakristijoje (Maironio g. 10)

Režisierius: Pier Paolo Pasolini
Vaidina: Anna Magnani, Ettore Garofolo, Franco Citti, Silvana Corsini, Luisa Loiano, Paolo Volponi, Luciano Gonini, Vittorio La Paglia, Piero Morgia, Lanfranco Ceccarelli ir k.t.
Filmo trukmė: 110 min.

„Mama Roma“ – vienas pirmųjų Piero Paolo Pasolini fimų, sukurtas 1962 m. Pagrindinė veikėja – Mama Roma  nusprendžia pradėti naują gyvenimą, kai jos buvęs meilužis veda kitą moterį. Sutenerio palikta ji susigrąžina sūnų Etorę, tačiau priešiškai nusiteikęs paauglys motiną laiko svetima. Svajodama apie geresnę sūnaus ateitį ir siekdama jį įdarbinti mama Roma griebiasi šantažo. Tačiau suteneris Karminė vėl išvaro moterį į gatvę pagrasinęs, kad jos sūnui papasakos visą tiesą, kurią Etorė netrukus vis tiek sužino. Kartą apsivogęs, jis papuola už grotų ir, staigios ligos ištiktas, kalėjime miršta. Mama Roma lieka vieniša, jos viltys žlugo, o tai, kas iš pradžių atrodė realu – geresnio gyvenimo pradžia, savi namai ir sūnaus prielankumas – subliuško. Mama Roma vėl grįžo į tą pačią situaciją, kurioje kadaise jau buvo, tačiau dabar su didesne neviltimi.